Trenerės Daivos patarimai: Ko reikia, kad šuo pakviestas atbėgtų?

Galimybė pasikviesti šunį, kuris dūksta palaidas su kitais šunimis, – kiekvieno šeimininko svajonė. Tai nėra iš pasakų srities – tikrai galima to pasiekti. Jau išdaviau kertinį žodį – „pasiekti“. Taip, to reikia siekti. Kantriai, metodiškai, pagal tam tikras taisykles.

Apie taisykles ir pakalbėsime. 

Pirmas dalykas – kiekvieną kartą atbėgęs šuo turi kažką už tai gauti. Tai yra kertinis bet kokių komandų akmuo. Jūs einate į darbą ir atliekate viršininko duotas užduotis dėl to, kad už tai moka pinigus. Yra įvairi savanoriška veikla, už kurią nemokami pinigai, tačiau savanoriaujantys žmonės jaučiasi už tai kažką gaunantys. Kaip nedidelė dalis žmonių sutinka dirbti be piniginio atlygio, taip ir nedidelė dalis šunų atbėgs nesitikėdami gardaus kąsnio. Ir kaip skirtingi žmonės sutinka dirbti už skirtingo dydžio atlyginimą, taip ir ne kiekvienas šuo atbėgs dėl gabalėlio sauso maisto. 

Taigi antras dalykas – paieškoti kažko ypatingai skanaus. Kai kuriems šunims svarbiau už maistą yra linksmas žaidimas kartu su šeimininku – tegul šuo gauna tai, kas jam yra svarbiausia. 

Trečia – padėkite šuniui suprasti, ko iš jo norite. Pirmiausia pasiekite, kad visada pakviestas atbėgtų ramioje aplinkoje, ir tik vėliau po truputį sunkinkite. Dar vienas būdas padėti šuniui – pakvietę iš karto pradėkite greitai bėgti nuo jo. Šunys instinktyviai vejasi judančius objektus, tegu jis Jus vejasi. 

Ketvirta – pasistenkite nekurti šuniui konfliktinių situacijų, kai jis turėtų pasirinkti tarp šeimininko ir kažko kito. Tai reiškia, kad a) kvieskite šunį be jokios priežasties b) jeigu šis norėjo kažkur bėgti, bet pakviestas atėjo, atiduokite jam jo „uždarbį“ ir paleiskite: kad jis neturėtų pasirinkti TARP šeimininko ir kažko kito, kad pakviestas žinotų, jog pirmiausia nubėga pasiimti kąsnelio IR dumia ten, kur jam norisi. 

Taip, taip, taip – tikrai kartais būna, kad to „ir“ leisti niekaip negalima. Jeigu tai bus tikrai tik kartais, tai nebus labai blogai, bet jeigu Jūs dažniausiai kviesitės šunį tik tam, kad prisegtumėte pavadį, – aišku, kad jis neatbėgs. Nes tai reikš linksmybių, žaidimų, laisvės pabaigą. 

Penkta – jeigu šuo neklauso šeimininko jam esant šalia, tikėtis, kad klausys būdamas už keliasdešimties metrų – per daug optimistiška. Ką turiu omenyje sakydama, kad klauso šalia esančio šeimininko? Pvz., netoliese esant kitiems šunims po komandos atsigula ir be leidimo nesikelia iš vietos šeimininkui esant per kelis metrus nuo jo. 

Skamba utopiškai? Bet jeigu šuo „meta“ Jus dėl šunų, tikėtis, kad pakviestas nutrauks žaidimą ir atbėgs... Tai skamba dar labiau utopiškai. Galbūt prisilakstęs, išsidūkęs jis atbėga. Puiku, jeigu Jums to užtenka. O tiems, kuriems neužtenka, pratęsime kitą kartą – kaip išsireikalauti, kad šuo paklustų.


Daugiau trenerės Daivos patarimų surasite puslapyje Dresuok šunį

Palikite komentarą

* Jūsų vardas
* El.paštas (Nebus viešinamas)
* Komentaras
Įveskite kodą